Neseniai Rusijos Federacijos prezidento interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie dvišalius Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos santykius. Dokumente pateikiama nemažai tezių apie šalių partnerių keitimąsi praktine patirtimi įvairiose kryptyse ir srityse. Ypatingas dėmesys skiriamas punktui, kuriame atsispindi galimas bendradarbiavimas interneto išteklių teisinio reguliavimo srityje.
Dokumente visų pirma teigiama, kad abiejų šalių strateginė partnerystė reiškia, kad stiprinant informacinės erdvės apsaugą bus gerokai išplėsti darbiniai ryšiai. Šalys ketina organizuoti bendrą interneto išteklių valdymą pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę ir užtikrinti aukštųjų technologijų produktų apsaugą.
Be to, pareiškime pateikiami pasiūlymai parengti taisykles, reglamentuojančias valstybių atsakomybės už informacinės erdvės naudojimą asmeniniais ar nusikalstamais tikslais lygį. Abiejų šalių teigimu, tai turėtų būti vienas dokumentas, parengtas ir patvirtintas pagal JT taisykles ir reglamentus, privalomas visoms šalims.
Nuo 2003 m. Kinijoje veikia „Auksinio skydo” sistema, pagal kurią interneto ištekliai filtruojami vyriausybiniu lygmeniu. Apsaugos mechanizmas blokuoja prieigą prie tam tikrų užsienio svetainių ir stebi bei pašalina provokuojančią ir draudžiamą informaciją iš namų tinklo. Pastaraisiais metais internetas taip pat nustojo būti laisvos saviraiškos vieta, tai įrodo tūkstančiai baudžiamųjų ir administracinių bylų, iškeltų dėl vadinamosios antivalstybinės propagandos informacinėje erdvėje. Ateinančiais metais tikriausiai dar labiau sugriežtės duomenų srauto stebėsena ir kovos su nepageidaujamomis šiukšlėmis priemonės.
Kaip žmonės gyvenantys Lietuvoje vertina šią praktiką ir kokių pasekmių tai gali turėti laisvai žiniasklaidai bei interneto vartotojams?
Žmonės Lietuvoje dažnai teigiamai vertina laisvą žiniasklaidą ir internetą, nes tai suteikia jiems galimybę gauti įvairią informaciją ir išreikšti savo nuomonę. Tačiau, ši praktika taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Kartais interneto vartotojai gali būti paveikti dezinformacija arba netiesioginiu manipuliavimu, o tai gali įtakoti jų požiūrį į politiką, visuomenės nuostatus ir kt. Be to, laisvoje žiniasklaidoje kartais atsiranda netikrios naujienos arba skatinama neetiška elgsena, kas dar labiau gali destabilizuoti visuomenę. Svarbu, kad visi žurnalisto ar interneto vartotojo teisės būtų ginamos, tačiau taip pat svarbu ugdyti švietimą ir kritinį mąstymą, kad žmonės galėtų atpažinti dezinformaciją ir priimti įžvalgesnius sprendimus.
Lietuvoje laisva žiniasklaida ir internetas yra vertinami dėl galimybės gauti informaciją ir išreikšti nuomonę. Tačiau ši praktika gali turėti neigiamų pasekmių, nes vartotojai gali būti paveikti dezinformacija ar manipuliacija. Tai gali įtakoti jų požiūrį į politiką ir visuomenę. Norint išvengti šių pasekmių, svarbu ginti vartotojų teises, tačiau taip pat būtina ugdyti švietimą ir kritinį mąstymą. Tik taip žmonės galės atpažinti dezinformaciją ir priimti svarbias bei teisingas sprendimus. Švietimas yra pagrindinis būdas apsaugoti visuomenę nuo netikros informacijos ir stabilizuoti žiniasklaidos aplinką.
Ar Lietuva taip pat naudojasi kitų šalių interneto srauto kontrolės praktika arba kaip ji kontroliuoja interneto srautą šalyje?
Lietuva taip pat naudojasi kitų šalių interneto srauto kontrolės praktika. Viena iš pagrindinių būdų, kuriuo Lietuva kontroliuoja interneto srautą šalyje, yra teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikoje yra įstatymai dėl interneto platinimo turinčių naujienų ir kita informacija, kurie reglamentuoja interneto paslaugų teikėjų veiklą ir jų atsakomybę už platintą turinį. Taip pat interneto srautą kontroliuoja Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuri užtikrina teisės aktų laikymąsi ir reguliuoja interneto paslaugų teikėjų veiklą. Šie mechanizmai padeda užtikrinti tinkamą ir saugų interneto naudojimą Lietuvoje.
Kaip Lietuva naudojasi Kinijos patirtimi interneto srautui kontroliuoti? Ar šis būdas efektyvus ir ar yra tam tikrų teisių pažeidimų?
Lietuva naudojasi Kinijos patirtimi interneto srautui kontroliuoti tik iš dalies. Ji įgyvendina tam tikras priemones, panašias į Kinijoje naudojamas, kaip filtravimą, blokavimus ir stebėjimą. Tačiau palyginti su Kinija, Lietuvoje internetas yra daug laisvesnis, o valdžia nesikičiuoja taip griežtai jo kontrolės srityje. Taigi, nors yra tam tikrų panašumų, tai nereiškia, kad jie visiškai kopijuoja Kinijos praktiką. Be to, šie būdai taip pat kelia potencialius teisių pažeidimus, pvz., ribojant žodžio ir informacijos laisvę bei privatumą.
Lietuva naudojasi Kinijos patirtimi interneto srautui kontroliuoti ribodama tam tikrą prieigą prie svetainių ir blokuodama turinį, kuris laikomas kenkiantis arba netinkamas. Tai apima veiksmus, kaip svetainių blokavimą, filtravimą ir stebėjimą. Nors tai gali būti veiksmingas būdas kovoti su nepageidaujamu turiniu ir užtikrinti interneto saugumą, tačiau taip pat kelia pavojų teisių laisvei ir privatumui. Tai gali reikšti cenzūrą, ribojant prieigą prie informacijos ir laisvę išreikšti nuomonę. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir asmeninių laisvių apsaugos, kad būtų užtikrintas teisingas interneto naudojimas.
Lietuva naudojasi Kinijos patirtimi interneto srautui kontroliuoti taikydama griežtas teisines priemones, tokiomis kaip blokavimas ar cenzūra. Šis būdas yra efektyvus kontroliuojant informacijos sklaidą, tačiau kelia nerimą dėl teisių pažeidimų, tokių kaip laisvės žodžio ir privatumo pažeidimai. Tai gali trukdyti laisvam informacijos pasiekimui ir gali turėti neigiamų pasekmių žiniasklaidos laisvei bei demokratijai. Svarbu rasti balansą tarp saugumo ir individualių laisvių, kad būtų išvengta galimų teisių pažeidimų.