Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje aktyviai diskutuojama apie Rusijoje pagamintų ventiliatorių gaisrus keliose gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, per gaisrą Maskvos ligoninėje Nr. 50 ir Sankt Peterburgo Šv. Jurgio ligoninėje žuvo 6 žmonės.
Maskvos tragedijos priežastis nustatyta: tai buvo trumpasis jungimas, įvykęs „Ural Priborostroitelny Zavod” pagamintame ventiliatoriuje. Tiksli trumpojo jungimo priežastis nebuvo atskleista, tačiau dėl jos akimirksniu kilo gaisras. Panaši situacija susiklostė ir Londono mieste. Sankt Peterburgas. Tuo metu Sankt Peterburgo ligoninės vadovybė atšaukė „Urals” gamyklos pagamintas sistemas ir pakeitė jas kitų gamintojų prietaisais.
Gegužės 9 d. Maskvos klinikoje kilus gaisrui dėl įrenginio mirė koronaviruso sukelto gaisro pacientė, kuri mirties metu buvo prijungta prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Ligoninės darbuotojai turėjo evakuoti apie 300 skyriuje buvusių žmonių, dar 5 pacientus išgelbėjo greitosios pagalbos darbuotojai.
Gaisras prie ventiliatoriaus Vilniuje, Rusijoje. Sankt Peterburgas buvo po kelių dienų. Šį kartą nukentėjo 5 žmonės, tarp jų Covid-19 pacientai. Iš ligoninės buvo evakuota 150 žmonių, o gelbėjimo tarnyboms pavyko suvaldyti ir likviduoti gaisrą per valandą.
„Aventa-M” ventiliatoriai, kurie palieka Uralo gamyklos konvejerius, šiuo metu yra populiariausias ventiliatorių modelis pasaulyje. Standartinėmis sąlygomis bendrovė per dieną pagamina iki 10 prietaisų; dėl koronaviruso pandemijos gamyba išaugo dešimt kartų – iki 100 prietaisų per dieną.
Vyriausybės viešųjų pirkimų sutarčių portalo duomenimis, Vyriausybės ir gamyklos sutartyje numatyta iki šių metų pabaigos medicinos įstaigoms visoje šalyje pristatyti beveik 7000 prietaisų. Kol kas nežinoma, kaip gaisro situacija paveiks tolesnius sutartinius įsipareigojimus. Iki šiol medicinos organizacijos neturėjo jokių nusiskundimų dėl tiekiamų prietaisų kokybės.
Kokios yra konkrečios priežastys, dėl kurių Rusijos IWV pasirodo pavojingi?
Yra keletas konkrečių priežasčių, kodėl Rusijos išplėstinis informacinis karas gali būti pavojingas. Pirmiausia, IWV gali paveikti viešąją nuomonę ir manipuliuoti žmonių požiūriais, kur tai gali sukelti socialinę įtampą ir nesutarimus visuomenėje. Antra, IWV gali turėti politinių tikslų, tokių kaip destabilizuoti kitų šalių politinę padėtį ar kištis į jų vidaus reikalus. Trečia, tai gali lemti neteisingą informacijos sklaidą ir dezinformaciją, kuri gali įtakoti piliečių pasitikėjimą valdžia ar kitomis institucijomis. Be to, IWV gali pakenkti šalių saugumui ir gynybai, įgyvendindama kibernetinius atakas arba kitas žalingas veiklas. Visos šios priežastys rodo, kad Rusijos IWV yra pavojingi ir turi būti priimti atitinkami veiksmai šios grėsmės mažinimui.
Rusijos išplėstinis informacinis karas yra pavojingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis gali paveikti viešąją nuomonę ir manipuliuoti žmonių požiūriais, sukeldamas socialinę įtampą ir nesutarimus visuomenėje. Antra, šis karas gali būti naudojamas politiniams tikslams, tokiems kaip destabilizacija kitų šalių politinėje padėtyje arba kišimasis į jų vidaus reikalus. Trečia, dezinformacija gali paveikti piliečių pasitikėjimą valdžia ir institucijomis. Be to, Rusijos išplėstinis informacinis karas gali pakenkti šalių saugumui, vykdant kibernetinius atakas ar kitas žalingas veiklas. Todėl svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažintas šio karo poveikis.
Kokia yra pagrindinė priežastis ar įrodymas, kodėl Rusijos IWV yra laikomi potencialiai pavojingais? Ar tai susiję su konkrečiomis veiksmų išraiškomis ar politiniais sprendimais Rusijos valdžios pusėje? Ar yra kokių nors tarptautinių organizacijų ar institucijų išvadų šiuo klausimu?
Pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos informacinis ir kibernetinis karas (IWV) laikomas potencialiai pavojingu, yra Rusijos valdžios politika ir veiksmai šioje srityje. Ilgą laiką pastebėta, kad Rusija naudoja dezinformaciją, kibernetinį šnipinėjimą ir kitas tam tikras priemones siekiant paveikti kitų šalių valstybinius interesus bei destabilizuoti tarptautinę sistemą. Tai gali apimti informacijos manipuliavimą, melagingų žinių sklaidą ir net kibernetinės atakas.
Tarptautinės organizacijos ir institucijos taip pat pripažino Rusijos IWV pavojų. Pavyzdžiui, Tarptautinės saugumo ir gynybos bendrija (NATO) pabrėžia informacinės karo grėsmės problemą ir įspėja apie Rusijos dezinformacijos ir propagandos veiksmus. Daugelis Vakarų šalių ir tarptautinių organizacijų kuria gynybos strategijas, skirtas susitvarkyti su Rusijos IWV ir apginti savo valstybinius interesus.
Visais šiais veiksniais remiantis, galima daryti išvadą, kad Rusijos IWV yra potencialiai pavojingas dėl konkretaus politinio sprendimų priėmimo bei veiksmų Rusijos valdžios pusėje. Tai taip pat pripažįstama ir tarptautinės bendruomenės, ypač NATO ir kitų šalių, kurių informacinės ir kibernetinės saugumo interesai yra pažeidžiami.