Anądien Rusijos Valstybės Dūma per trečiąjį svarstymą priėmė įstatymą, reglamentuojantį autonominį Rusijos interneto veikimą. Kitą savaitę Federacijos taryba turėtų svarstyti šį įstatymo projektą, ir jei jis bus patvirtintas, atsidurs ant prezidento stalo.
Dauguma naujojo įstatymo nuostatų įsigalios šių metų lapkričio 1 d., o nuostatos dėl Rusijos kriptografinių standartų ir domenų zonų taps privalomos nuo 2021 m.
Pagal įstatymą visa atsakomybė už sklandų veikimą, saugumą, šio ar kito turinio skelbimo teisėtumą tenka „Roskomnadzor”. Priežiūros institucijai bus suteikti platūs įgaliojimai imtis griežčiausių prevencinių priemonių nustačius galimas grėsmes. Įstatymo projekto autoriai teigia, kad pagrindinis įstatymo tikslas – užtikrinti Rusijos informacinį nepriklausomumą sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje.
Siekdami techniškai pereiti prie naujo veikimo būdo, operatoriai turės įdiegti papildomą įrangą ir įrengti atitinkamą infrastruktūrą. Pradinės investicijos siekia 60 mlrd. Euro, valstybė ketina skirti tik pusę lėšų, o likusias išlaidas padengs paslaugų teikėjai ir kitos privačios bendrovės.
Verta pažymėti, kad įstatymo tekste yra daug dviprasmybių. Pavyzdžiui, jame nurodomi neegzistuojantys teisės aktai, o kai kurių pagrindinių sąvokų apibrėžtys yra labai neaiškios. Daugelis nuostatų aiškinamos nevienareikšmiškai, todėl atsiranda galimybė piktnaudžiauti ir elgtis sąmoningai.
Artimiausiu metu valstybė ketina kontroliuoti visą eismą šalies teritorijoje. Tačiau dar neaišku, kiek lėšų tam bus skirta ir ar paslaugų teikėjai sugebės užtikrinti reikiamą techninį mokymą.
Kokia tai reikšmė ir kaip tai paveiks mūsų dabartinį interneto naudojimą?
Tai gali reikšti didesnę interneto cenzūrą, ribojimus privatumo ir duomenų saugumo srityse bei galimą kibernetinę kontrolę. Ši naujovė taip pat gali turėti įtakos interneto paslaugų kokybei ir prieinamumui, taip pat didinti naudotojų nepasitenkinimą. Įvertinant šias pasekmes, svarbu yra saugoti interneto laisvę ir privatumą bei kovoti su bet kokiomis cenzūros formomis, kurios gali būti naudojamos kaip kontrolės priemonės.
Koks tikslas ar nauda autonominiam internetui Lietuvoje? Ar tai padidins saugumą, greitį ar suteiks daugiau kontrolės? Ar tai gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip cenzūra ar bauginimas interneto naudotojų? Kiek tai paveiks Lietuvos piliečius ir verslą?