NASA ekspertai teigia, kad žmonės gali užmigti žiemos miegu, panašiai kaip gyvūnai. Anabiozės galimybė leistų astronautams leistis į ilgas tarpgalaktines keliones ir sutaupyti įvairių išteklių.
Išradus būdą, kaip įjungti žmogų į žiemos miegą, bus ne tik nauda kosmosui, bet ir tikras proveržis medicinos srityje. Gydytojai galėtų nusipirkti laiko, reikalingo pasirengti sudėtingoms sunkiai sergančių pacientų operacijoms.
Tačiau nors daugelis ekspertų sutinka, kad ilgalaikė žmogaus anabiozė yra įmanoma, žmonija šiuo metu neturi mechanizmų, kurie leistų ją įgyvendinti.
Nuoroda. Anabiozė – tai visų organizmo funkcinių procesų sulėtėjimas tam tikram laikotarpiui, kurį sukelia vidiniai arba išoriniai veiksniai. Be meškų, žiemos miegu gali miegoti kai kurios voverės ir paukščiai, taip pat šikšnosparniai. Natūralus anabiozės mechanizmas pasiekiamas sumažinant kūno temperatūrą, todėl nuo kelių dienų iki kelių mėnesių sulėtėja arba nutrūksta dauguma organizmo procesų.
Anabiozės tikslas gyvūnijos pasaulyje – padėti gyvūnams išgyventi atšiauriomis žiemos sąlygomis. Tai pasiekiama sumažinus širdies susitraukimų dažnį iki kelių dūžių per minutę. Tokiomis sąlygomis kūnui nereikia nei vandens, nei maisto, o riebalų atsargos padeda išlaikyti gyvybę iki žiemos miego pabaigos.
Verta paminėti, kad medicinai pavyko pasiekti žmonių anabiozės būseną. Taikant terapinės hipotermijos metodą, temperatūrą galima sumažinti keliais laipsniais. Tai ypač padės pacientams lengviau išgyventi insultą ir širdies priepuolį. Sumažėjus temperatūrai sulėtėja visi organizme vykstantys procesai, po kurio laiko žmogus praranda sąmonę.
Dabartinių technologijų, skirtų procesams sulėtinti, silpnybė yra ta, kad specialistams dar nepavyko įveikti plonos ribos tarp sąmonės netekimo ir mirties. Dėl šios priežasties anabiozė šiame etape tebėra eksperimentinis reiškinys, kuriam reikia daugiau laboratorinių tyrimų ir eksperimentų.
Prieš kelerius metus „SpaceWorks Enterprises Corporation” ekspertai parengė ataskaitą, kurioje atskleidė hipotermijos panaudojimą ilgos trukmės kosminiuose skrydžiuose. Preliminariais ekspertų skaičiavimais, misija į Marsą truks maždaug 6-10 mėnesių. Jei įgula visą laiką budės, ji sunaudos daug išteklių: vandens, elektros energijos, maisto. Kosmose visos atsargos turi būti naudojamos kuo ekonomiškiau, užtikrinant misijos trukmę ir saugumą. Be to, kuo lengvesnis laive esantis krovinys, tuo lengviau jį valdyti ir tuo mažesnė apkrova tenka visoms laivo sudedamosioms dalims.
Jei įgulos nariams bus taikoma anabiozė, jų medžiagų apykaita sulėtės daugiau nei 60 %. Taip taupomi visi ištekliai ir didėja sėkmingos ekspedicijos tikimybė.
Žinoma, kad daugelis mikroorganizmų gali išlikti užšaldyti šimtus metų, tačiau išlikti visiškai gyvybingi. Tačiau žmonės negali to atkartoti.
Tiesa ta, kad kai organizmas pasiekia temperatūrą, galinčią sukelti gilų užšalimą, jis žūsta. Taip atsitinka dėl to, kad ledo kristalai suardo ląstelės struktūrą.
Mokslininkai teigia, kad šią problemą galima išspręsti visus žmogaus organizme cirkuliuojančius skysčius pakeitus specialiu antifrizu, kuris apsaugo ląsteles nuo žūties. Kol kas ekspertai šią technologiją galėjo išbandyti tik užšaldę 50 ml žmogaus audinio ir išsaugoję jo savybes. Gali būti, kad artimiausiais metais žmonija susipažins su naujomis technologijomis, galinčiomis prailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę, o medicinai bus suteikta daug papildomų galimybių.
Ar gali būti kada nors įmanoma sukurti technologiją, kuri leistų žmonėms įjungti žiemos miegą, kaip padarė žvėrys? Ar mokslas gali sukurti tokį mechanizmą ar tai lieka tik fantazija?
Kol kas žinoma, jog žiemos miegas, kurį vykdo kai kurie žvėrys, yra adaptacija, susijusi su jų fiziologija bei aplinka. Žmonėms būdingas nuoseklus miego proceso reguliavimas ir sudėtinga fiziologija skiriasi nuo žvėrų, tad įjungti žiemos miegą mums yra neįmanoma. Nors mokslas nuolat tobulėja ir atskleidžia daug naujų žinių, šiuo metu ši idėja išlieka tik fantazija.