Johnso Hopkinso universiteto išradimas. Tai ne žmogaus pavidalo chirurgo imitacija, o miniatiūrinis kumščio dydžio prietaisas.
Informacija apie šį išradimą pirmą kartą pasirodė medicinos žurnale „Science Translational Medicine”, robotas buvo pavadintas „Smart Tissue”. Autoriai atkreipia dėmesį į didelius būsimo elektroninio gydytojo chirurginius gebėjimus ir įgūdžius, kurių pavydėtų net patyrę gydytojai.
Prietaisas įdedamas į paciento vidų (jis turi būti „suvalgytas”), nedarant nė vieno pjūvio į odą. Robotas chirurgas gali greitai ir kokybiškai operuoti pacientą. Žinoma, kol kas kalbame apie standartines manipuliacijas, kurios iš tiesų labai retai pasitaiko realiose operacijose. Dažniausiai gydytojai turi atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių, kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali turėti įtakos operacijos rezultatui ir paciento organizmo ypatumams. Kai kurie sprendimai priimami spontaniškai operacijos metu.
Nuoroda. „Smart Tissue” buvo išbandytas laboratorijose kiaulės. Robotas buvo užprogramuotas sujungti kelias tiesiosios žarnos dalis. Tokio tipo manipuliacijos reikalingos šalinant navikus, gydant audinių nekrozę ir atliekant kai kurias kitas operacijas. Prietaisas veikė puikiai, nepalikdamas jokių randų. Šiame etape, kai gydytojas laiko dygsnio virvę, vis dar reikalingas žmogaus įsikišimas, tačiau vėliau robotas šį darbą atliks visiškai savarankiškai.
Operacinių minirobotų naudojimas medicinoje leis ne tik pereiti į kokybiškai naują chirurgijos, reikalaujančios didelių pjūvių ir intervencijų be šaliko, lygį, bet ir išspręsti kvalifikuoto medicinos personalo trūkumo problemą. Specialistai apskaičiavo, kad 2030 m. darbo jėgai reikės 40 mln. žmonių, tačiau iš tiesų jų bus tik perpus mažiau.
Ar galima tikėtis, kad tokie robotai ateityje gali pakeisti žmonių darbą gydant pacientus?
Galima tikėtis, kad ateityje tokie robotai, kaip „Pepper” ar „Nao”, galės būti naudojami kaip asistentai medicinos įstaigose, padedant gydytojams prižiūrėti pacientus. Jie gali būti programuojami atlikti tam tikrus pasikartojančius darbus, tokius kaip temperatūros matavimas, kraujo spaudimo tikrinimas ar vaistų dozavimas. Tačiau visų pacientų gydymą robotais tikrai neįmanoma pakeisti, nes tik gydytojas gali įvertinti paciento būklę išsamiau ir rasti tinkamą gydymo planą. Robotų naudojimas tikrai pagerins medicinos srities efektyvumą, bet žmonių darbą gydant pacientus pakeisti visiškai neįmanoma.
Taip, ateityje galima tikėtis, kad robotai, tokie kaip „Pepper” ar „Nao”, galės būti naudojami kaip asistentai medicinos įstaigose. Jie galės padėti gydytojams prižiūrėti pacientus, atlikdami tam tikrus pasikartojančius darbus, kaip temperatūros matavimas ar vaistų dozavimas. Tačiau, visų pacientų gydymą robotais visiškai pakeisti neįmanoma. Tik gydytojas gali įvertinti paciento būklę išsamiau ir rasti tinkamą gydymo planą. Robotų naudojimas tikrai pagerins medicinos srities efektyvumą, tačiau žmonių vaidmuo gydant pacientus ir teikiant pagalbą lieka neatskiriamas.
Ar šis robotas gali ieškoti gydymo variantų ir atlikti medicininius sprendimus, ar tik vykdyti procedūras, kurias jam nurodo gydytojas?
Kokiomis situacijomis šis robotas būtų naudingas medicinoje?
Šis robotas būtų naudingas medicinoje įvairiomis situacijomis. Jis galėtų būti panaudotas operacijose kaip pagalbininkas chirurgui, užtikrindamas tikslesnį ir saugesnį darbą. Taip pat jis gali būti naudingas diagnozuojant ir gydant pacientus, nes gali atlikti tam tikrus medicininius tyrimus ir procedūras. Be to, šis robotas taip pat gali būti naudingas septynrvietėse palatose, kuriose veikia per didelis darbininkų trūkumas, padedant pacientams judėti ar atlikti kitas paprastas kasdienio gyvenimo veiklas. Jo priekinę galą galima pritaikyti vaistų tiekimui arba švarioms procedūroms, o visa tai padėtų sumažinti darbuotojų apkrovą ir pagerintų medicinos priežiūros kokybę.