Karščio pistoleto ir infraraudonųjų spindulių šildytuvo palyginimas

Aplinkoje, kurioje nėra šildymo sistemų, dažnai reikia papildomų šilumos šaltinių. Rinkoje yra daugybė alternatyvių pasiūlymų, iš kurių išsiskiria šie mėgstamiausi. Viena iš pagrindinių dilemų – ar rinktis karščio pistoletą, ar infraraudonųjų spindulių šildytuvą? Pabandykime jį išspręsti.

Šilumos pistoleto veikimo principas

Infraraudonųjų spindulių įranga

Infraraudonųjų spindulių šilumos šaltinis pagrįstas elektromagnetinių bangų poveikiu. Jie yra tam tikro ilgio, atitinkančio spektrą. Įdomu tai, kad tai paveiks tik neatspindinčius objektus – jei paviršius yra blizgus, baltas ir skaidrus, jis išliks šaltas.

Tada pats oras objektų skleidžiama šiluma – ir tai yra didelis įrenginio privalumas. Net ir išjungus prietaisą aplinka ilgai išliks maloniai šilta (to neišvengsite išvėdinę patalpą). Taigi, galime kalbėti apie taupymą šildymo energijos sąnaudose.

Tokių efektyvių prietaisų naudojimas turi ir kitų privalumų:

• ekologiškumas (nedeginamas deguonis ir nėra nemalonaus kvapo);
• paprastas montavimas;
• universalumas ir estetika.

Tačiau tai ne be trūkumų – išėję iš komforto zonos, pradedate jausti šaltį. Jei šis infraraudonųjų spindulių šildytuvas yra netinkamai išdėstytas, jis gali sukelti galvos skausmas. Jis atsiranda dėl rezonansų kūno šiluminėse zonose, ypač kai šildoma tik viena kūno dalis. Medikai tiesiog mano, kad tokie prietaisai yra odos sausumo kaltininkai, ir abejoja ilgalaikio infraraudonųjų spindulių poveikio saugumu.

Kaip veikia infraraudonųjų spindulių šildytuvas

Šilumos pistoletų taikymo sritis

Ne visi pastatai gali būti šildomi (o kai kuriais atvejais, pvz., atvirose erdvėse, tai net nenaudinga). Čia praverčia karščio pistoletas.

Dėl naudojamo kuro šių prietaisų naudojimui taikomi tam tikri apribojimai. Tai ypač akivaizdu naudojant dujomis varomas versijas – jos naudojamos vietose, kur žmonės nuolat nebūna. Tipiškas pritaikymas – sandėliuose, gamybos salėse, prekybos vietose, paviljonuose ir statybų aikštelėse.

Elektros vienetai taip pat yra specifiniai. Pirmiausia reikia nepamiršti didelių elektros energijos sąnaudų – juos galima racionaliai naudoti tik vietiniam šildymui arba mažesnėse patalpose. Pastaruosius geriausia naudoti šiose srityse kompaktiški modeliai (įrenginio galingumas bus tik 2-3 kW). Taip pat yra temperatūros diapazono apribojimas – nuo -10 iki 35 °C, į kurį taip pat visada turėtumėte atkreipti dėmesį.

Kaip pasirinkti tinkamą prietaisą

Nesvarbu, kurį šaltinį pasirenka vartotojas. Svarbiausia yra tai, kad kokybiškas produktas. Negalima „žiūrėti” į mažą kainą – tokios santaupos visiškai nepateisinamos, nes gaminio įdaras bus prastos kokybės laidai ir prasti kontaktai. Kokybišką gaminį galima atpažinti pagal šiuos požymius:

• tvirtas ir ilgaamžis korpusas;
• storas izoliuotas kabelis;
• puikus kištukas.

Sugedęs infraraudonųjų spindulių šildytuvas ne tik gali greitai sugesti, bet ir kelia trumpojo jungimo pavojų. Tai gali sukelti gaisrą, todėl nenorite gelbėti savo gyvybės.

Lyginamasis efektyvumo testas

Naudotojų abejonės renkantis konkretų prietaiso tipą yra suprantamos. Kad suprastumėte šį dalyką, galite palyginti atmosferos įšilimo greitį tam tikrame erdvės plote. Tarkime, pavyzdžiui, 20 kvadratinių metrų apšiltintas garažas žiemos metu. Šis objektas įdomus tuo, kad jame nėra kitų specialių šildymo tinklų, todėl dirbsime nuo nulio. Kadangi ventiliacija išjungiama, geriausia naudoti elektrines abiejų prietaisų versijas.

„Bau Master” šilumos pistoletas

„Konkurse” dalyvauja karščio pistoletas „Bau Master” (pagamintas Rusijoje) ir populiarus kinų infraraudonųjų spindulių šildytuvas „Ballu BHH/M-09”. Rezultatus galite pamatyti palyginimo lentelėje:

Žinoma, šis eksperimentas jokiu būdu nėra idealus veiklos matas, tačiau jau dabar galima daryti išvadas. Kiekvienas vartotojas pats sprendžia, kokį įrenginį naudoti, atsižvelgdamas į parametrus ir kambario paskirtis, pageidaujamas šildymo greitis, technikos galia ir kiti svarbūs rodikliai.