Fotografijos technologijos išradimo ir raidos istorija

Beveik bet koks įtaisas leidžia XXI a. amžininkams užfiksuoti malonias akimirkas atminčiai. Šiandien žmonės, turintys fotoaparatus, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, užfiksuoja ir socialiniuose tinkluose dalijasi įvairiausiais įvykiais ir akimirkomis. Fotografija tapo visur paplitusi, bet ne visada. Ypatingo dėmesio nusipelno fotoaparato istorija.

Dar gerokai iki fotoaparato išradimo

Kiekvienas išradimas turi pagrindą – šimtmečius brandintą gamtos mokslininkų ir mokslininkų minčių ir eksperimentų vaisių. Fotoaparatas – ne išimtis: jo prototipas sukurtas prieš daugelį šimtmečių.

Camera obscura istorija

Fotoaparatas sukurtas remiantis camera obscura, kuri minima senovės Kinijos ir Graikijos filosofų ir matematikų darbuose. Prietaisas buvo dėžutė su maža skylute vienoje iš jos pusių, į kurią skverbėsi šviesos spindulys. Iš esmės tai buvo daiktų kontūrų atskleidimas priešingoje pusėje, apverstoje aukštyn kojomis.

Bandoma išsaugoti vaizdą

Pirmajam pavyko išsaugoti atvaizdą prancūzui N. Niepce. Šis paveikslas sukurtas 1826 m. Entuziastas jautriai medžiagai naudojo dengtą stiklą asfalto lakas Plokštelė, kurią jis įdėjo į fotoaparatą su skyle. Pačią kamerą statau ant palangės, jos anga nukreipta į langą. Po 8 valandų ekspozicijos plokštelėje matomas lango angos kontūras.

Plokštelę apdorojus cheminėmis medžiagomis, vaizdas tapo aiškesnis.

Kiti entuziastai toliau ieškojo paprastesnio vaizdo išsaugojimo būdo. 1837 m. prancūzo L. Daguerre’o išrastas vieno aiškaus atvaizdo gavimo metodas.  O anglų išradėjas W. Talbotas išrado atspaudo (negatyvo) darymo būdą, kuris leido kopijuoti nuotraukas.

Rusijos entuziastai taip pat prisidėjo prie fotografijos raidos. 1840 m. fotografas A. Grekovas pradėjo gaminti nedidelę pažangiųjų C.Л. Levickio aparatas, pagrįstas Daguerre’o ir Tabolto išradimais.

Tikrasis masinės gamybos fotografijos technologijos protėvis buvo 1861 m. T. Sutton pirmasis SLR fotoaparatas. Ten vaizdas buvo fiksuojamas ant stiklinės lęšio plokštelės. Filmuoto veidrodinio fotoaparato išradimu laikoma Dag Hammarskjöldo biblioteka Helsinkyje. Eastmanas, kuris 1883 m. stiklo plokštelę pakeitė plėvele. Po penkerių metų jis taip pat išrado lengvą juostinį fotoaparatą Kodak fotoaparatas„Kodak”, sukūręs ritininį fotoaparatą, buvo to paties pavadinimo bendrovės, kuri per kitus dešimtmečius išaugo į didelę korporaciją, įkūrėjas.

Pirmasis veidrodinis fotoaparatas

Fotografijos raida XX amžiuje

Pradėjus vystytis XX amžiui, fotografijos sritis ėmė sparčiau vystytis.

1. „Leica” pradėjo masinę analoginių fotoaparatų gamybą (XX a. vidurys).
2. „Lumiere” pradėjo gaminti spalvotos fotografijos plokšteles (10s).
3. Išrasta spalvota kino juosta (30-ieji metai), o 1942 m. „Kodak” pradėjo gaminti spalvotą fotojuostą ir kino juostą.
4. Pokario metais daugelyje šalių pradėti naudoti juostiniai fotoaparatai. Sovietų Sąjunga neliko nuošalyje. „Zenith”, „Chaika”, „Salyut” tapo masiniais modeliais.
5. Fotoaparatuose atsirado automatinio fokusavimo, blykstės ir įvairių automatinių režimų.
6. 1963 m. „Polaroid” pristatė savaiminio spausdinimo aparatus.

Pirmasis „Polaroid” su nuotraukų spausdinimo galimybe

Savarankiškai spausdinantys fotoaparatai didelio atgarsio nesukėlė, tačiau paskatino ieškoti geresnės technologijos, kuri padėtų užfiksuoti pagreitį. Šią technologiją 1974 m. atrado B.Boyle ir D. Smitas, tyrinėjęs puslaidininkinę optoelektroniką. Jie išrado CCD jutiklis , sudarytas iš atskirų šviesai jautrių metalo oksido laidininkų. Prietaisas aptiko šviesos sukuriamą elektrinį potencialą. Šis atradimas leido naudoti CCD optiniams vaizdams saugoti. Technologija nutiesė kelią skaitmeniniam astronomijos fotoaparatui, o 1980-aisiais atsirado pirmieji skaitmeniniai fotoaparatai.

Skaitmeninių fotoaparatų raida

„Kodak” inžinierius S. Sassonas – fotoaparato, kuris tapo skaitmeninę technologiją naudojančių mobiliųjų fotoaparatų prototipu, išradėjas. Sasson. Įprastai nešiojamasis įrenginys sukurtas 1974 m. Jis svėrė beveik 3 kilogramus, o 100×100 pikselių dydžio vaizdai buvo įrašomi į magnetinę juostą, 1 nuotraukos išsaugojimas užtruko 23 sekundes. 1981 m. „Sony” sukūrė buitinį fotoaparatą, paremtą CCD, kuris įrašinėjo analogines nuotraukas į diskelį (2 colių diskelį). Taip prasidėjo skaitmeninių fotoaparatų era, nors masiniam naudojimui jie vis dar brangūs.

Daugelis kitų bendrovių rinkai pristatė savo modelius, kartu tobulindamos optinius jutiklius ir vaizdams įrašyti naudojamas laikmenas bei kodavimo formatus.

„Sony Mavica” (1981 m.)

1994 m. „SanDisc” sukūrė „CompactFlash” standartas 512Mv kamera, kurios atminties talpa dešimtmečiais buvo tobulinama ir plečiama. Nuo 1995 m. pradėta masiškai naudoti daugiau įperkamų skaitmeninių fotoaparatų, kuriais galima daryti puikios išvaizdos nuotraukas. Kad galėtumėte iš karto peržiūrėti padarytas nuotraukas, fotoaparatuose įrengti skystųjų kristalų ekranai. Taip pat buvo įdiegtos priartinimo ir atitolinimo parinktys, automatinio fokusavimo ir kiti valdymo režimai. Kai masiniam vartotojui tapo prieinami fotoaparatai, fotografija užkariavo pasaulį. Fotografijos ėmėsi ne tik profesionalūs fotografai, bet ir mėgėjai.

Gamintojai pritaikė pažangius optinius jutiklius ir „flash” atminties korteles mobilieji įtaisai. Šiuolaikiniuose netbook’uose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose privalomai įrengtos interneto ir fotokameros. Sudėtingesni prietaisai gali pakeisti biudžetinį skaitmeninį fotoaparatą, o sudėtingesni prietaisai vaizdo kokybe gali konkuruoti su profesionalaus lygio fotoaparatais. Skaitmeniniai mobilieji įrenginiai pamažu keičia filmus rinkoje.

Numatoma fotografijos raidos ateitis

Fotoaparato evoliucija tęsiasi ir šiandien. Amerikos bendrovė „Lytro Inc” jau sukūrė plenoptinę kamerą, kuri naudoja mikrolęšių masyvą šviesos informacijai fiksuoti 4 matmenimis. Šio prietaiso paskirtis – fiksuoti tai, kas vyksta visame šviesos lauke. Fotoaparato vaizdai yra vienodai ryškūs tiek artimiems, tiek tolimiems objektams. Jau vadinamas ateities fotoaparatu.

Pirmaujančių bendrovių inžinieriai dirba keliose srityse.

1. Šviesos lauko įrašymo technologija tobulėja.
2. Kuriami nauji vaizdo raiškos formatai, kurie pakeis plačiai paplitusius HD, „Full HD” ir neseniai pristatytą 4K vaizdo formatą.
3. Įdiegta mikroautomatinio fokusavimo technologija, tačiau procesas sudėtingas net profesionalams. Todėl įmonės labai aktyviai dalyvauja kuriant ir tobulinant AFMA funkcija.
4. Organinių ir lenktų jutiklių kūrimo ateitis. Pirmieji pasižymi geresniu jautrumu, o antrieji reikalingi diafragmai ir jutiklio našumui padidinti.

Fotografijos išradimas ir jos raida pakeitė žmonių santykių pasaulį. Fotografija praplėtė mūsų amžininkų pasaulėžiūrą, suteikdama jiems daugiau žinių apie pasaulio įvykius, o tai paskatino naujus techninius pasiekimus.