Bostono universiteto specialistai sukūrė mechanizmą, kuris leidžia atkurti pagyvenusių žmonių atmintį ir kognityvinius gebėjimus taikant smegenų elektrostimuliaciją.
Atmintis sensta kartu su kūnu – jaunystėje prisiminimai ir praeities vaizdai būna aiškūs ir ryškūs, tačiau su amžiumi jie silpnėja. Iš pradžių žmogus praranda gebėjimą greitai spręsti sudėtingas analitines problemas, vėliau jo intelektas sumažėja, o galiausiai po kurio laiko net ir paprastos buitinės užduotys pradeda atrodyti sudėtingos.
Smegenų elektrostimuliacijos metodo autoriai Robertas Reinhartas ir Johnas Nguyenas atliko eksperimentą, kurio rezultatai rodo naujo metodo veiksmingumą sprendžiant senstančios atminties problemą. Buvo atrinktos dvi savanorių amžiaus grupės, kurių kiekvieną sudarė 42 žmonės. Pirmąją grupę sudarė 20-29 metų jaunuoliai, o antrąją – 60-75 metų žmonės.
Visiems dalyviams buvo duotos 25 minutės, per kurias jie turėjo išspręsti skirtumų paieškos pateiktose nuotraukose uždavinį. Proceso metu visų smegenų veikla buvo stebima specialiais prietaisais. Tuo pat metu kai kuriems tiriamiesiems buvo atliekama smegenų elektrinė stimuliacija. Dalyviai nežinojo, kas susidūrė su šia technologija.
Jaunesni eksperimento dalyviai su užduotimi susidorojo 90 %, vyresni – vidutiniškai 70 %. Tačiau, kai buvo panaudota elektros stimuliacijos technologija, situacija buvo visai kitokia – senstantys dalyviai „prilygo” jauniems ir beveik pasiekė jų našumo lygį. Atnaujintų smegenų procesų poveikis kai kuriems tiriamiesiems truko kelias dienas.
Analizuodami rezultatus, metodo autoriai atrado dar vieną įdomų efektą – smegenų pusrutulių veikla stimuliacijos procese sinchronizuojama, t. y. derinama tarpusavyje. Būtent šis sinchronizacijos trūkumas ar sutrikimas dažniausiai lemia atminties praradimą vyresniame amžiuje. Naujosios technologijos tyrimas bus tęsiamas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šis metodas bus plačiai taikomas gydant pacientus.
Ar ši technologija turės šalutinį poveikį ir kokios yra jos ilgalaikės pasekmės?
Ar elektrinė smegenų stimuliacija yra tikrai efektyvus būdas išspręsti atminties praradimo problemą? Kaip tai veikia ir kokios yra šio metodo galimos šalutinės pasekmės? Ar ši procedūra jau buvo išbandyta ir įrodyta kaip veiksminga? Kokios sąlygos ar kriterijai turi būti tenkinami, kad galima būtų pradėti taikyti elektrinę smegenų stimuliaciją kaip gydymo būdą?
Elektrinė smegenų stimuliacija gali būti efektyvus būdas išspręsti atminties praradimo problemą, tačiau tai priklauso nuo individualių asmenų savybių bei atminties sutrikimo pobūdžio. Ši procedūra veikia per elektrodus, kurie yra įterpiami į smegenis, stimuliuojant nervinius ląsteles. Galimos šios procedūros šalutinės pasekmės gali būti galvos skausmas, traukuliai arba netgi smegenų pažeidimai. Nors ši procedūra jau buvo išbandyta ir įrodyta kaip veiksminga tam tikrose atminties sutrikimų grupėse, ji vis dar yra nauja ir daugiau tyrimų reikia atlikti, kad būtų gauti tikslūs rezultatai. Svarbu, kad šios procedūros pradžia būtų vertinama individualiai ir atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę bei gydytojo rekomendacijas.
Elektrinė smegenų stimuliacija yra potencialus būdas pagerinti atminties funkcijas, tačiau efektyvumas ir saugumas vis dar reikalauja plačiau įrodyti. Šis metodas veikia tiesiogiai stimuliuodamas smegenų regionus, kurie atsakingi už atminties funkcijas. Galimos šalutinės pasekmės gali būti galvos skausmai, nuovargis ar net smegenų žalos atvejai.
Nors yra tyrimų, kurie parodo teigiamus rezultatus dėl elektrinės smegenų stimuliacijos, sistema dar ne visiškai suprantama ir jos efektyvumas nėra visiškai įrodytas. Sąlygos, kad būtų pradėta taikyti šį metodą kaip gydymo būdą, apima griežtus klinikinius tyrimus, atitikimą etikos ir saugumo standartams bei aukštą efektyvumą ir patikimumą. Taip pat svarbu įsitikinti, kad procedūra yra saugi pacientams ir neturi pavojingų šalutinių pasekmių.