Masačusetso technologijos instituto specialistai sukūrė „dirbtinį žmogaus kūną” – simuliaciją, leidžiančią išbandyti vaistų poveikį žmogaus organizmui.
Dažniausiai eksperimentai, kuriais siekiama įdiegti naujus vaistus, atliekami su pelėmis, nes pelių ląstelių struktūra labai skiriasi nuo žmogaus organizmo struktūros. Dėl šios priežasties bandymai trunka metus, nes trūksta duomenų. Nauja „dirbtinio žmogaus kūno” sistema – tai 10 gyvybiškai svarbių žmogaus organų, sudarytų iš tikrų gyvų ląstelių, derinys.
Šiuo metu medicininiuose tyrimuose naudojamos kelių tipų mikrofiziologinės platformos. Privalumai dideli, tačiau dėl negalėjimo „atskirti” organų ir ištirti juos atskirai užduotis tampa daug sudėtingesnė. Tuo tarpu vaistininkai turi individualiai studijuoti organus.
Pavyzdžiui, kai vaistai tiriami kepenyse, svarbu ištirti medžiagos poveikį šiam organui prieš jai patenkant į inkstus. Tai gerokai padidina tyrimų tikslumą ir veiksmingumą.
Naujasis MIT prietaisas yra sudėtingai organizuota platforma, leidžianti organizuoti veikliųjų medžiagų srautą tarp organų. Naujojo išradimo privalumas yra tas, kad jį galima tiek sumažinti, tiek padidinti, o pakeitimus galima atlikti konfigūruojant. Prietaisas jau išbandytas su pagrindiniais gyvybiškai svarbiais žmogaus organais.
Ar dirbtiniai kūnai yra naudojami tik kaip tyrimo įrankiai vaistų testavimo metu ar taip pat naudojami kaip alternatyva gyvūnų bandymams?
Dirbtiniai kūnai naudojami kaip alternatyva gyvūnų bandymams vaistų testavimo metu. Tai leidžia sumažinti gyvūnų kenčimą ir išsaugoti jų gyvybes. Be to, dirbtiniai kūnai gali suteikti tikslesnius rezultatus, nes jie yra sukurti atsižvelgiant į žmogaus fiziologiją ir organizmo reakcijas. Taigi, jie yra naudingas ir efektyvus įrankis vaistų tyrimams bei testavimams.
Kaip dirbtinis kūnas gali padėti efektyviai išbandyti naujus vaistus? Ar jo naudojimas turėtų būti prioritetinis tyrimuose?
Dirbtinis kūnas, arba organizmas, gali būti naudojamas efektyviam naujų vaistų išbandymui. Toks kūnas gali būti sudarytas iš ląstelių, audinių arba jų imitacijos, ir padeda matuoti vaisto poveikį ir jo veikimą organizme be tiesioginio žalingo poveikio žmogui. Tai leidžia tyrimams būti saugesniems ir efektyvesniems, nes sumažinamas galimas rizikos faktorius asmenims, kurie gali būti dalyvaujantys bandyme.
Nors dirbtinio kūno naudojimas tyrimuose turi nemažai privalumų, jis neturėtų būti vienintelis prioritetinis metodas. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis vis dar yra būtina stadija, siekiant patvirtinti vaisto veiksmingumą ir saugumo profilį žmogaus organizme. Tačiau dirbtinio kūno naudojimas gali būti vertingas prieš tai vykstančiame etape, padedant atrinkti potencialiai veiksmingus vaistus, kurie vėliau būtų išbandyti žmonėms.
Taigi, nors dirbtinis kūnas yra svarbi mokslinės atrankos priemonė naujų vaistų tyrime, jis neturėtų būti vienintelis ar prioritetas. Sėkmingas vaistų išbandymas apima nuoseklią ir įvairių tyrimo etapų kombinaciją, įskaitant tiek in vitro, tiek ir in vivo metodų panaudojimą.