IBM tyrimų departamento specialistai sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, galinčią numatyti psichikos pokyčius.
Šiuo metu tik psichiatras gali įvertinti ir diagnozuoti paciento psichikos sveikatą. Tam reikia daugybės pokalbių su pacientu, analizuoti elgesio modelius įvairiose situacijose. Toks procesas trunka ilgai ir reikalauja aukštos kvalifikacijos gydytojo.
Tuo pat metu delsimas nustatyti teisingą diagnozę labai sumažina paciento pasveikimo galimybes ir sukelia negrįžtamas pasekmes jo gyvenime. Psichikos ligoniai dažnai sužaloja ne tik save, bet ir aplinkinius.
Dirbtinio intelekto darbas grindžiamas 2015 m. atliktų eksperimentų rezultatais. Net ir tada sistema sugebėjo nustatyti skirtumus tarp paprastų pacientų ir tų, kurių reakcijos vėliau išsivysto į psichozę. Pacientų kalbos modeliai buvo prasti, šokinėjimas nuo vienos minties prie kitos. Vertinimas buvo paremtas monologu, kurio metu tiriamasis kalbėjo apie save.
Naujas tyrimas po 2 metų apima didesnę pacientų grupę. Šį kartą jų buvo paprašyta papasakoti istoriją, kurią perskaitė dieną prieš tai. Rezultatai buvo sujungti su 2015 m. eksperimento rezultatais ir sukurta dirbtinio intelekto sistema.
80-85 proc. tikslumo pakanka, kad būtų galima nustatyti diagnozę. Pasak autorių, dirbtinis intelektas ne tik palengvins gydytojų darbą, bet ir sumažins subjektyvumo elementą vertinant paciento būklę.
Ar tikrai dirbtinis intelektas gali pakeisti psichiatrą? Kaip efektyviai jis galėtų diagnozuoti ir gydyti psichologinius sutrikimus, be žmonių patirties ir empatijos? Kokie būtų galimi privalumai ir trūkumai tokioje situacijoje? Ar žmonės jausis patogiai bendraudami su mašina, kai kalbama apie jų emocinę būklę?
Dirbtinis intelektas tikrai gali pakeisti psichiatrą iš dalies. Jis gali būti efektyvus diagnozuojant tam tikrus psichologinius sutrikimus, įvertinant simptomus ir patirtį iš pateiktos informacijos. Taip pat jis galėtų pasiūlyti standartinius gydymo protokolus ir gali būti naudingas resursas pacientams, neturintiems galimybės kreiptis į gydytoją dėl laiko ar finansų apribojimų.
Tačiau dirbtinio intelekto privalumai taip pat turi trūkumų. Jis negali užtikrinti asmens patirties ir empatijos, kurias tik gydytojas gali suteikti. Asmens patirtis, bendravimo su pacientu sugebėjimai ir intuicija yra labai svarbūs psichoterapiniam procesui. Žmonės gali nejausti patogumo ir pasitikėjimo bendraudami su mašina dėl emocinės būklės, nes ji gali pasirodyti nejautri ir analitiška, trūkstant asmens savybių, kurias žmonės vertina gydytojui.
Dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip papildomas psichiatro įrankis, tačiau jis negali pakeisti gydytojo asmeninės patirties ir empatijos, kuri yra būtina gydant psichologinius sutrikimus. Yra svarbu palaikyti pusiausvyrą tarp technologijos naudojimo ir asmeninio ryšio su gydytoju, siekiant užtikrinti efektyvų gydymą ir paciento gerovę.
Kokie yra pagrindiniai pasitikėjimo žmogumi faktoriai, kai kalbame apie dirbtinio intelekto panaudojimą psichiatrineje praktikoje?
Kaip galima tikėtis, kad dirbtinis intelektas pakeis psichiatrą? Ar jis gali būti pakankamai „protingas” ir empatiškas, kad tinkamai įvertintų ir gydytų žmonių psichologinius sutrikimus? Ar žmogaus sąlygos ir gyvenimo patirtis nėra nepakeičiamas veiksnys, kurie yra būtini sveikatos palaikymui ir gydymui? Kokios yra pagrindinės pranašumai ir trūkumai, kuriuos galėtų turėti dirbtinis intelektas, lyginant su žmogaus ekspertais? Ar tai įmanoma technologiškai ir etiškai?
Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti visą žmogaus sąmoningumą ir emocijas sugebėjimu vertinti ir gydyti psichikos sutrikimus?
Ar tikrai dirbtinis intelektas pakeis psichiatrą? Tai įdomi ir labai svarbi tema. Ar jis galės pakeisti žmogaus sugebėjimus pažinti ir gydyti psichikos sutrikimus? Ar bus įmanoma sukurti algoritmus, kurie gebės įvertinti emocinę būseną ir tinkamai diagnozuoti pacientus? Ar tokie algoritmai galės pateikti efektyvius gydymo planus? Ar vis dar bus vietos asmeninei ir empatinei pažintinės psichiatro patirties svarbai? Tai aktualu ir įdomu – norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.